- kosurė
- kosurė̃ sf. (3a) J žr. koserė 2: Jei pats nevalgysi, aš prievarta tau į kósurę sugrūsiu Gs.
◊ kósurę paléisti rėkauti, šūkauti: Kaimynas vaikščioja kósurę paléidęs laukuos ant žmonių, namuos ant pačios Alvt.
Dictionary of the Lithuanian Language.